Užgavėnės – tai viena linksmiausių ir triukšmingiausių tradicinių švenčių Lietuvoje, švenčiama likus 7 savaitėms iki Velykų, antradienį prieš Pelenų dieną. Pagrindinis šios šventės tikslas – išvaryti žiemą ir pasitikti artėjantį pavasarį.
Tradicijos ir papročiai
Užgavėnės pasižymi ryškiais papročiais, kurių daugelis išliko iki šių dienų.
Persirengėliai – žmonės rengiasi įvairiais personažais, tokiais kaip velniai, raganos, elgetos, žydai, meškos, ožiai ar giltinės. Persirengėliai eina iš namų į namus, dainuoja, juokauja, prašo blynų ir vaišių.
Lašininio ir Kanapinio kova – tai simbolinė dvikova tarp Lašininio, atstovaujančio žiemą ir riebią mitybą, bei Kanapinio, kuris simbolizuoja pavasarį ir pasninką. Paprastai kovoje laimi Kanapinis, taip pranašaudamas artėjantį pavasarį.
Morės deginimas – šventės kulminacija, kai sudeginama didelė iš šiaudų ir skudurų pagaminta Morė. Tai senas ritualas, reiškiantis blogio, negandų ir žiemos sunaikinimą.
Užgavėnių valgiai
Šią dieną būtina sočiai prisivalgyti, nes po Užgavėnių prasideda Gavėnia – 40 dienų trunkantis pasninkas. Pagrindinis Užgavėnių patiekalas – blynai, kurie gali būti kepami su įvairiais priedais: varške, mėsa, obuoliais ar tiesiog valgomi su uogiene. Taip pat valgoma kiaulienos troškiniai, šiupiniai, kugelis.
Užgavėnės šiandien
Nors senovinės tradicijos šiek tiek pakito, Užgavėnės vis dar švenčiamos Lietuvoje, ypač etnografiniuose regionuose. Miestuose rengiami šventiniai renginiai su persirengėliais, Morės deginimu ir blynų valgymu. Tai puiki proga pabūti su artimaisiais, pasilinksminti ir išvaryti žiemą su daina bei juoku!
Ar planuoji švęsti Užgavėnes šiais metais?
Užsuk į mokyklos biblioteką ir sužinok šios šventės tradicijas, papročius, veikėjus, apeigas. Tai padės tinkamai pasiruošti šventei.
Taip pat pasitikrink žinias atsakydamas į klausimus.
ŽIEMA, ŽIEMA, BĖK IŠ KIEMO. JEI NEBĖGSI, IŠVARYSIU, SU BOTAGAIS IŠBAIDYSIU!
Informaciją parengė bibliotekininkė Renata Zdanė
