Menu Close

Jie mokėsi mūsų mokykloje

    

Rimantas Antanas Stankevičius lakūnas – bandytojas, kosmonautas – tyrėjas (1944 – 1990)

01 rimantas stankevicius Gimė 1944 m. liepos 26 d. Marijampolėje. 1962 m. baigė Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į  Černigovo aukštąją aviacijos mokyklą, kurią baigė 1966 m. Nuo tada tarnavo lakūnu. 1969 m. paskirtas vyresniuoju SSRS karinės grupuotės Vokietijoje naikintuvų aviacijos pulko lakūnu. Nuo 1970 m. tarnavo vyresniuoju, nuo 1972 m. – naikintuvų aviacijos pulko grandies vadu Turkmėnijos Mary mieste. Skaityti daugiau.

 

Dr. Agnė Matulaitė (g. 1971) (anksčiau – Agnė Matulaitė-Horwood)

agneVeikla. Klinikinė psichologė – psichoterapeutė, Europinės kūno psichoterapijos asociacijos (EABP) tikroji narė. Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė. Dirba privačiai su suaugusiais, vaikais ir šeimomis. Dėsto ir skaito pranešimus Lietuvos ir kitų šalių universitetuose (Oksfordo, Kembridžo, Londono, Birkbecko, Paryžiaus Decartes). Veda mokymus psichologams, psichoterapeutams ir tyrėjams. Ji yra Tarptautinės žmogaus mokslų tyrimų asociacijos tikroji narė, Fenomenologinio tyrimo supervizorė Rytų Europos regionui, Britų psichologijos sąjungos Kokybinių tyrimų sekcijos asocijuota narė, Kembridžo ir Birkbecko universitetų tyrimų grupės narė, Lietuvos psichologų asociacijos, Lietuvos psichoterapeutų draugijos Lietuvos egzistencinės terapijos asociacijos valdybos narė, Perinatalinės psichologijos ir medicinos asociacijos tarybos narė.

Agnė prisidėjo prie „Vaikų telefono” linijos atsiradimo Lietuvoje, įkūrė ir yra psichologinių konsultacijų vaikams ir šeimoms bei po diplominių mokymų centro „Mažylis ir šeima“ bendrasavininkė. Kartu su kolegėmis parengė Šeimos konsultantų mokymo programą Vilniuje. Agnė pati augina tris vaikus, ištekėjusi. Vyras – socialinių mokslų daktaras, teisininkas Remigijus Šimašius.

Biografija. Gimė 1971 metais. Sidabro medaliu baigė Marijampolės 2 vidurinę mokyklą. Tuo metu dalyvavo respublikinėse matematikos ir biologijos olimpiadose, jaunųjų literatų ir pianistų konkursuose. Paskutinėse mokyklos klasėse savo jėgas bandė Lietuvos ir Baltijos šalių moksleivių mokslinėse konferencijose. Dvejus metus iš eilės tapo šių konferencijų laureate socialinių mokslų srityje ir buvo pakviesta į Lietuvos Mokslų akademiją, kur vienerius metus vadovavo moksleivių humanitarinių mokslų sekcijai.

Psichologijos bakalauro, o vėliau – klinikinės psichologijos magistro studijas (atitinkamai 1994 ir 1996 metais) baigė Vilniaus universitete, Filosofijos fakultete. Agnė psichoterapijos mokslų mokėsi Didžiosios Britanijos institutuose, tuo metu taip pat stažavosi Bristolio universitete, dėstė Londono universitete (UCL). Vėliau dar stažavosi Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje pas žymius šeimos, vaikų, individualios ir grupinės psichoterapijos bei kokybinių tyrimo metodų pradininkus ir psichologijos mokytojus: prof. J. A. Smith, prof. A. Giorgi, prof. E. Spinelli, prof. D. Boadella, doc. dr. V. Eatough, doc. dr. M. Larkin, B. Eiden, J. Lude, N. Totton, dr. H. Krens, dr. R. Caroll, M. Soth, M. Karp ir kitus. Vilniaus universitete įgijo psichologės praktikės supervizorės kvalifikaciją. O 2013 m. apgynė socialinių mokslų daktarės vardą. Jos daktaro disertacija „Kai „tavo kūnas tiesiog išprotėja“: įkūnytas nėštumo patyrimas“ buvo pasiūlytas tiek „Lietuvos geriausios disertacijos 2013 konkursui“, tiek ir „Europos geriausių disertacijų 2012 – 2014 metų apdovanojimams“.

 

Gintautas-Jurgis Česnys (1940 – 2009 m.)

Cesnys

Gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. 1963 m. baigė Vilniaus universitetą. 1986 m. biologijos mokslų daktaras. Nuo 1963 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1988–2001 m. Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjas, 1989–2000 m. medicinos fakulteto dekanas. Vienas lietuvių etninės antropologijos kūrėjų. Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys: vaikų fizinis ir psichomotorinis vystymasis, lietuvių etnogenezė, paleodemografija ir paleopopuliacinė genetika. Dalyvavo identifikuojant istorines asmenybes pagal griaučius.

 

 

 Arūnas Kapsevičius (g. 1967 m.)

kapseviciuss

Malonu, kad ponas Arūnas pats sutiko papasakoti apie save.

Esu marijampolietis, čia gimęs, augęs ir čia gyvenantis su savo šeima.1985 metais baigiau šią mokyklą. Esu penkiasdešimtos laidos abiturientas, todėl mokyklos baigimas buvo didelė šventė. Studijavau Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete ir įgijau mokslinio agronomo profesiją.

Būdamas studentu įsitraukiau į visuomeninę veiklą. Buvau Jaunųjų ūkininkų ratelių koordinacinės tarybos nariu, bendradarbiavau laikraščio „Ūkininko patarėjas“ leidinyje „Jaunasis ūkininkas“. Savo žemdirbišką periodą baigiau, kai su bendraminčiais pavyko įkurti Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungą.

Dvi kadencijas marijampoliečių buvau išrinktas į Marijampolės savivaldybės tarybą ( 2000 -2002 m. ir 2002 – 2007 m. ), antrosios kadencijos metu ėjau Marijampolės savivaldybės tarybos sekretoriaus pareigas. Dirbant šį darbą pavyko padaryti ir mažų, ir didelių darbų mūsų miesto bendruomenės labui. Labiausiai vertinu šiuos savo darbelius – Interaktyvaus mokymosi centro projekto įgyvendinimą bei Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų turizmo saugumo infrastruktūros plėtros, t.y. vaizdo stebėjimo kamerų Marijampolėje įrengimą. Labai svarbiu projektu laikau marijampoliečio, žydų kilmės lietuvio fotomenininko Izio Bidermano darbų katalogo išleidimą ir parodos surengimą Marijampolėje.

Dirbant savivaldybės taryboje džiausią dėmesį teko skirti Marijampolės įvaizdžio formavimui. Pirmasis pavykęs projektas – 2004 – jų „Sostinės dienose“ Sūduvos krašto pristatymas. 2004 – 2006 metais koordinavau Marijampolės pristatymą „Litexpo” parodų rūmuose rengtose parodose „Miestas“. Pavyko paruošti ir išleisti ne vieną Marijampolę reprezentuojantį leidinį. Dirbau su nuostabiais žmonėmis, todėl mus lydėjo sėkmė.

Aštuonerius metus buvau Marijampolės dailės mokyklos tarybos nariu ir vieną kadenciją Marijampolės savivaldybės visuomeninės švietimo tarybos pirmininku.

Laisvalaikiu kuriu poeziją. Režisavau du filmus apie mūsų miestą, tai „Marijampolė, kurią verta pamatyti“ ir „Marijampolės sugrįžimas“, skirtą miesto vardo sugrąžinimo dvidešimtmečiui paminėti.

Kartu su bendraminčiais Jonu Kazakevičiumi ( beje, taip pat 2 vidurinės mokyklos mokiniu) ir Sauliumi Stanynu įgyvendinome idėją rengti gyvosios archeologijos dienas -„Kirvakalnio festivalį”. Kita idėja, tapusi realybe, tai – „Marijampolės diktantas“, skirtas Magdeburgo teisių suteikimo mūsų miestui datai paminėti. Viliuosi, kad diktantą dar rašysime ne kartą.

2007 metų vasario 2 dieną Marijampolės savivaldybės taryba balsų dauguma patvirtino mano teikimą ir operos solistei Violetai Urmanavičiūtei – Urmanai buvo suteiktas Marijampolės Garbės piliečio vardas. Deja, siūlymas po mirties suteikti Garbės piliečio vardą Rimantui Stankevičiui buvo atmestas.

Jau keleri metai nebedalyvauju aktyvioje politinėje veikloje, tačiau kartu su neformaliu marijampoliečių judėjimu „Aš už Marijampolę” užsiimame istoriniais ir bendrapilietiškais projektais. Tyrinėjame Marijampolės istoriją, surengėme parodą „Nežinomais istorijos pėdsakais grafų Butlerių valdose“. Manau, kad aktyvi pilietiška pozicija gali pakeisti mūsų aplinką ir miestą.

Esu gavęs Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus padėką už bendrą darbą vardan idealų ir kuriant teisingesnę, gražesnę ir turtingesnę Lietuvą. Taip pat Marijampolės apskrities administracijos viršininko įsteigtą 2006 Kultūros nominaciją – už kultūrinių projektų, formuojančių Marijampolės savivaldybės įvaizdį, globą. Asmeninę Suvalkų ( Lenkija) miesto mero Jozev Gajevski padėką už giminingų miestų bendradarbiavimo vystymą ir bendrų projektų įgyvendinimą.

O svarbiausias mano apdovanojimas, tai Rimanto Stankevičiaus mokyklos man suteikta garbė būti projekto „Drąsinkime ateitį” garbės lentoje, nes visada buvau ir būsiu savo mokyklos patriotas.

Šiuo metu dirbu knygyne „Ei, pelėda ” ir korespondentu „Miesto laikraštyje“. 

 

Birutė Kurtinaitienė (g. 1956 m.)

kurtinaitiene

Marijampolės moterų verslininkių ir vadybininkių klubo vadovė, fotografė – mėgėja, surengusi aštuonias personalines parodas. Dalyvauja trumpo filmo festivaliuose „Baltas Kluonas“, ir yra gavusi seimo pirmininko A. Valinsko apdovanojimą 2009 birželio 23 d. 2010 metais dalyvavo virtualiame konkurse „Vilnius by Night“.

 

 

 

 Gytis Lukšas (g. 1946 m.)

luksas

 Kūrėjas 1971 m. baigęs Kinematografijos institutą Maskvoje 1971–1991 m. dirbo Lietuvos kino studijoje. Nuo 1991 m. Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas. 2012 metų birželio mėnesį Kopenhagoje išrinktas į Europos kino režisierių federacijos vykdomąjį komitetą – tai pirmasis Baltijos šalių atstovas FERA vykdomajame komitete. Taip pat Gytis Lukšas yra Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys, Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys. 2000 m. kino režisierius apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2006 metais jam įteiktas LDK Gedimino ordinas – Riterio kryžius.

 Režisūrinis debiutas- novelė ,,Telefonas”, trijų novelių filme ,,Linksmos istorijos”, sukurtame 1973 m. Sovietų centrinės televizijos užsakymu. Vėliau sukūrė kino filmus: „Virto ąžuolai“ (1976 m., pagal J. Baltušį), „Mano vaikystės ruduo“ (1977 m., pagal J. Aputį), „Vasara baigiasi rudenį“ (1982 m., scenarijus R. Granausko), televizijos filmą „Vakar ir visados“ (1984 m.), kuris kaip mokymo priemonė naudotas Sorbonos ir kituose universitetuose, „Žalčio žvilgsnis“ (1990 m., pagal S. T. Kondrotą), „Žemės keleiviai“ (1991 m.), „Mėnulio Lietuva“ (1997 m., pagal S. Šaltenį), „Dieviškoji šviesa (2006 m.), „Duburys, (2009 m., pagal R. Granauską). Gytis Lukšas yra sukūręs ir dokumentinių filmų: „Dieviškoji šviesa“ (2006 m., apie A. Elskų), „Juozas Miltinis. Monologai“ (2006 m., sukurtas 1988 m.).

 G. Lukšas ir dabar kurdamas filmą jaučia, kad tai ir yra tikrasis, visavertis jo gyvenimas.

 

 Romas Linionis (g. 1951 m.)

linionis

Fotomenininkas, kraštotyrininkas, gimė 1951 m. rugpjūčio 23 d. Marijampolėje, baigė mūsų mokyklą, vėliau Kauno politechnikos institutą, dirbo Marijampolės maisto pramonės automatų gamykloje, vėliau, 1982-1985 m., Marijampolės fotografijos galerijoje, dabar – miesto Kraštotyros muziejuje.

1970 m. susidomi fotografija, 1975-1982 m. vadovauja „Sūduvos“ fotoklubui, nuo 1979 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 1994 metais jam suteiktas Tarptautinės fotomenininkų federacijos (AFIAP) garbės vardas.

Labai sunku glaustai apibūdinti tokį kūrėją kaip Romas Linionis: dešimtys fotografijų ciklų, dešimtys knygų, kurios iliustruotos jo fotografijomis, autoriniai fotoalbumai, Lietuvoje ir užsienyje surengta daugiau nei 60 personalinių parodų, suteikta gausybė apdovanojimų.

Svarbiausi darbai :„Kūrėjas“; „Miestas prie Šešupės“; „Tėviškė“; „Rekonstrukcija“; „Sūduvos krašto žmonės“; „Paminklai – žmonėms ir darbams“; „Lietuvių pilys ir piliakalniai“; „Žmonės ir šventės“.

Personalinės parodos: Fotografijos galerija, Kaunas, 1991; „Fragmentai“, Fotografijos muziejus, Šiauliai, 1991; „Paminklai“, Fotografijos muziejus, Šiauliai, 1992; „Kryžių kalnas“, Baldų fabriko salė, Marijampolė, 1993; „Pažįstami veidai. Ketvirtoji valdžia“, Spindulys, Marijampolė, 1998; „Miestas miestiečio akimis“, Spindulys, Marijampolė, 1998; Fotografijos galerija, Klaipėda, 1999; „Mūsų veidai mūsų (ne)realybėje“, Kraštotyros muziejus, Marijampolė, 2001; „Miestas prie Šešupės“, P. Kriaučiūno viešoji biblioteka, Marijampolė, 2003.

Štai jau keturiasdešimt metų, kai Romas Linionis nepaleidžia iš rankų fotoaparato fiksuodamas Marijampolės įvykius, žmones, pastatus, gamtą. Pro jo akis neprasprūsta niekas: jis visada įvykių centre.

 

 Nijolė Sinkevičiūtė (g. 1956 m.)

sinkeviciute

Kompozitorė. Jos sukurti choro kūriniai suaugusiems ir vaikams skambėjo Respublikinėje moksleivių (1996), Pasaulinėje lietuvių (1997) ir Baltoskandijos dainų šventėse (2002); keturi kūriniai įtraukti į 2003 metų dainų šventę. Konkurso „Dainos moksleivių chorams“ (1996) laureatė: jos choriniai-instrumentiniai kūriniai „Spalvotasis ciklas“, kantata „Saulės kelias“ ir miniatiūrų ciklas „Kalėdinė muzika“ apdovanoti 1995, 1996, 1997 metų Stasio Šimkaus premijomis.

 

Aušra-Teresė Tuminaitė-Kučinskienė (g. 1943 m.)

kucinskiene

Dailininkė monumentalistė. Kuria klasikinius (figūrinius ir dekoratyvinius), šiuolaikiškus, erdvinius gobelenus, batikas individualia technika parodoms ir interjerams. Projektuoja kostiumus Lietuvos televizijos filmams, spektakliams, estradiniams ir choriniams kolektyvams, rūbų etalonus fabrikams, parodoms, individualiems asmenims. Lietuvos televizijoje yra sukūrusi scenografijas muzikos ir baleto laidoms. Kuria ekslibrisus, knygų viršelius, piešia, tapo portretus.

 

 

Sigitas Valančius (g. 1957 m.)

valancius

Pedagogas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės profsąjungų ir politinis veikėjas. 1992–2000 m. Marijampolės aukštesniosios žemės ūkio mokyklos direktorius, 2000-2011 m. Marijampolės kolegijos direktorius. Nuo 2011 m. Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas.

 

Albinas Visockis

Visockis

Istorikas ir visuomeninių mokslų dėstytojas, istorijos vadovėlių autorius. Nuo 1979 m. buvo Vilniaus pedagoginio instituto docentas, Istorijos fakulteto  dekanas, prorektorius mokslo reikalams. 1992-1993 Lietuvos Užsienio ministerijoje –  nepriklausomų valstybių sandraugos skyriaus atašė.
Nuo 1993 m. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje –  vyriausiasis konsultantas, grupės vadovas, poskyrio ir skyriaus vedėjas.

 

 

Violeta Urmanavičiūtė – Urmana (g. 1961 m.)

urmana

Pasaulinio garso operos solistė, Lietuvos operos primadona. 1993–1994 m. laimėjo keletą tarptautinių konkursų, buvo pakviesta debiutuoti Bairoito festivalyje, o netrukus – ir Milano La Scaloje. V. Urmanavičiūtės repertuaras labai platus. „Nuo Verdi ir Wagnerio“ – taip ji pristatoma pasaulio kataloguose. Yra dainavusi garsiausių pasaulio teatrų scenose – Niujorke, Milane, Miunchene ir kitur. V. Urmanavičiūtė dainavo diriguojant garsiausiems pasaulio bei Lietuvos dirigentams.

 

 

Indra Dovydėnaitė

dovydenaite

Dizainerė, mados kūrėja. Vilniaus dailės akademijoje įgijo kostiumo dizaino magistro laipsnį. „Paruošti rūbų kolekciją neužtenka metų. Jos būna ruošiamos ilgiau. Kurdama kolekcijas aš niekada neprisirišu prie laiko, nes mada yra tokia – tai, ką tu dėvi šiandien, jau nebėra madinga. Man svarbiausia stilius, o tai nėra mados vaikymasis“.

 

 

 

Aniuta Vitkauskaitė Dukynienė (1948 – 2000 m.)

Dukyniene

Poetė (slapyvardis – Laukų žolė), dainų autorė ir atlikėja. Išleistos knygos: „Laukų žolė“ (1992), „Akimirka kelionės dienorašty“ (1996).  1992 m. respublikiniame dainų konkurse Laukų žolės „Daina mamai“ pelnė jai diplomantės vardą, o 1993 m. tame pačiame konkurse  už dainą „Lopšinė“  pripažinta laureate.

 

 

 

Ramutė Kabelkaitė (1940 – 2012 m.)

Kabelkaite

Aktorė, pedagogė. Nuo 1958 m. rugsėjo vaidino Kapsuko valstybiniame lėlių teatre, nuo 1960 m. –  Kauno lėlių teatro aktorė Viena iš teatro muziejaus kuratorių. Įsimintiniausi vaidmenys: Dišperanda – „Velnių malūnas“, sesuo – „Eglė žalčių karalienė“, Troša „Zuikių mokykla“.

 

 

Dalia Zita Urnevičiūtė – Pilėnienė (1932 – 2002 m.)

Piliene

Poetė, prozininkė, dramaturgė. Išleido beveik dvi dešimtis poezijos, prozos, dramaturgijos knygų. Tai – eilėraščių knygos „Gegužio lietus“ (1960), „Septyni slėniai“ (1965), „Sekmadienių salos“ (1981), „Ratilai“ (1988); apysakų knygos „Našlės rūtos“ (1972), „Stiklinis namas“ (1976), „Savaitė iš vidurio metų“ (1989), romanas „Revanšas“ (1991); devyni pjesių rinkiniai. Pjesės „Vadink mane motina“, „Tėvuko žaislai“, „Tyluva – 2 km“ ir kitos buvo statomos teatruose ir televizijoje, Lietuvoje ir svetur.

 

 

Jurgis Kazimieras Staniškis (g. 1943 m.)

Staniskis

Lietuvos  aplinkosaugininkas, bioinžinerijos habilituotas daktaras, profesorius. Lundo universiteto kviestinis profesorius. Mokslinio žurnalo „Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba“ vyriausiasis redaktorius. Tarptautinių mokslinių žurnalų „Waste Management & Research“, „Bioautomation“, „Energy manager“ redkolegijų narys.

 

Saulius Klevinskas (g. 1984 m.)

saulius klevinskasLietuvos futbolininkas. 2000 – 2009 m. žaidė Marijampolės FK „Sūduva”. Taip pat atstovavo profesionaliems futbolo klubams Jerevano „ Mika” ir Vilniaus „Žalgiriui”. Nuo 2006 m. kviečiamas ir į nacionalinę Lietuvos rinktinę, tačiau tik kaip atsarginis vartininkas. Debiutavo varžybose prieš Kuveitą.

Pasiekimai: 2006 m. ir 2009 m. Lietuvos futbolo federacijos taurės laimėtojas. 2009 m. Super taurės laimėtojas. 2007 m. Lietuvos futbolo A lygos sidabro medalio laimėtojas. 2005m. ir 2009m. Lietuvos futbolo A lygos bronzos medalio laimėtojas.

 Šiuo metu žaidžia Maskvos „ Torpedo” futbolo klube vartininko pozicijoje.

 

Arvydas Bajoras (g. 1956 m.)

Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Arvydas Bajoras gimė 1956 m. gegužės 15 d. Varėnos rajone, Merkinės miestelyje, inžinieriaus ir pedagogės šeimoje. 

Pareigos: Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Išsilavinimas: 1980 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, inžinierius hidrotechnikas.

Veikla:1992–1996 m. Seimo narys, Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas, 1996 m. individualios įmonės savininkas, 1999 m. Špakausko firmos „Audenis“ direktorius. 2003–2007 m. Marijampolės savivaldybės mero patarėjas, 2007-2012 m. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Pomėgiai: medžioklė, žvejyba, sportas.

 

Ovidijus Vyšniauskas (g. 1957m.)

 Lietuvos estrados dainininkas, neretai vadinamas „lietuviškuoju“ Joe Cocker. Jo vokalas, be to, yra lyginamas su Chris Rea, Ryszard Rynkowski ir kitų „gerklingų“ vyrų manieromis. Žemas, gilus, smėlinis balsas turtingas įvairiom intonacijom, ritmo pajauta.

 Muzikinė veikla: groja gitara, pianinu, mušamaisiais. Koncertavo vienas arba su grupe Lietuvoje ir užsienyje. Su latvių muzikantais – Amerikoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vakarų Europoje. Įvairių tarptautinių konkursų dalyvis ir laureatas Tarptautiniame šlagerių festivalyje „Palanga 2011″ tapo šlagerių karaliumi. Dainos sklidinos romantikos ir prasmingų tekstų apie besidžiaugiantį ir liūdintį, ieškantį ir prarandantį, tačiau niekada nerimstantį žmogų. Žinomas dainomis „Mažytė“, „Išdalinau“, „Žemyn upe“, „Suvalkijos berniokai“, „Žiema“, „Tiktai ne šiandien“, „Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus“ ir kt. Išleido apie dešimt solinių albumų. Dainavo estradinės muzikos grupėse „Combo“, „Labirintas“, „Vilnius“, „Vilniaus aidai“. Autorinių dainų kūrėjas, liaudies dainų aranžuotojas; jo sukurtas dainas dainuoja tokie atlikėjai kaip Inga Valinskienė, Linas Adomaitis, Irena Starošaitė, Sasha Song ir kiti.

 Pirmasis Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ 1994 m.

 TV3 „Chorų karai“ komisijos narys. Dalyvavo „Mūsų dienos – kaip šventė“, „Nidos“ festivalyje. 2008 m. televizijoje kartu su aktore Larisa Kalpokaite dalyvavo LNK muzikiniame šou „Žvaigždžių duetai-2“. Po pasaulį keliaujančioje latvių roko operoje „Game Is Over“, lydimas choro, baleto šokėjų, simfoninio orkestro ir roko muzikantų atliko vieną iš pagrindinių – vienuolio pranašo – vaidmenį.

 Vaidmenys: roko opera „Game Is Over“ („Žaidimas baigtas“), roko opera „Prisikėlęs“, miuziklas „Lauktasis“.

 Kūryba:

 Mes prie Nemuno užaugę, albumas; 1993, Pūkas

 Muzika iš nakties ir dienos, albumas; 1994, Pūkas

 Juoda balta, albumas; 1996, EuroStar

 Kryžkelės, albumas; 1999, Jam records

 Geriausios dainos naujai, albumas; 2003, O. V.

 Rinktinis, albumas

 Auksinis, albumas

 Tėvų dainos, albumas; 2006, SL Records

 

 Valentinas Juraitis (g. 1955m.)


        Fotografas, žurnalistas, leidėjas. „Sūduvos“ fotoklubonarys nuo 1972 m.,Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1985 m. Gyvendamas Vilniuje nuolat palaiko ryšius su Marijampolės kultūros bendruomenėmis, dalyvauja kolektyvinėse parodose, domisi gimtojo miesto istorija.

V.Juraitis pats fotografuoja daugiausiai socialinėmis temomis, rodo darbininkus industrijos užterštame fone, kaimo žmones interjere, praeivius mieste, fiksuoja kraštovaizdį.

Nespalvotos Valentino Juraičio fotografijos apie žmogaus ir aplinkos santykį, aplinkos užterštumą išsiskiria iš įvairiaspalvių vaizdų srauto, užplūdusio komunikacijos kanalus.

Baigęs Marijampolės (Kapsuko) 2 vidurinę mokyklą. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 1978 m. įgijo žurnalisto specialybės diplomą. Kilęs iš paprastos darbininkų šeimos: tėvas – pokario kolūkių vairuotojas, motina – darbininkė, daržininkė. Pasirenkant žurnalisto profesiją netiesioginės įtakos jam turėjo ir tai, kad iš motinos pusės senelis yra žurnalistas ir rašytojas Antanas Vaičiulaitis, kuris už ,,geležinės uždangos”, emigracijoje savo veikla, kūryba buvo ir yra sektinas pavyzdys.

Penkiolika metų dirbo šalies laikraščiuose ekonomikos temų korespondentu, leidybos organizatoriumi. 1994 m. įkūrė ir leidžia žurnalą ,,Vyzdys foto/video“. Šis žurnalas jau keletą metų glaudžiai bendrauja su šalies fotografijos mėgėjais. Kas neturi savojo hobio – fotografija puikus pasirinkimas. Tai plačiam visuomenės ratui prieinama sritis, kuri įgalina tobulinti ir lavinti asmenybę. Leisdamas fotožurnalą ,,Vyzdys foto/video” V. Juraitis jau daugelį metų organizuoja kūrybiškumo konkursus. Jų tikslas – skatinti ir ugdyti jaunosios kartos meninius sugebėjimus fotografijos pagalba, ieškoti naujų talentų ir juos lavinti, rūpintis,kad jaunimas keltų savo techninį ir estetinį išprusimą.Žvelgiant plačiau, vizualiai išprusęs Lietuvos pilietis žymiai geriau save realizuos Europos sąjungos kontekste.

Darbai. Kartografijos srityje yra išleidęs daugiau nei dešimties rajonų turistinius žemėlapius.

Individualios parodos. Vilniuje 1984m., 1886 m., 1989m., 2005m.,

Dnepropetrovske 1985m., Amsterdame 1989m., Šilkalnio kaime, po atviru dangumi(Vilkaviškio r.), 2002m., Čikagoje 2004 m., Marijampolėje 2005m., 2009m., 2014 m., Paežerių dvare ( Vilkaviškio r.) 2006 m. Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose 2006 m., Kalininingrade 2009 m., Čeliabinske, Magnitogorske 2010 m.

V. Juraičio fotografijų yraLietuvos fotomeninkų sąjungos fonduose, Lietuvos Nacionaliniame muziejuje, Šiaulių fotografijos muziejuje, Museum fur Gestaltung Zurich, Switzerland, Musee de l’Elysee, Lausanne, Switzerland, privačiose kolekcijose.

Autoriniai leidiniai. Personalinių parodų katalogai: ,,Magnitkos metalurgai“ 1984m., ,,Vilniaus TE3 statytojai “ 1986 m., „Nadruvos takais“ 2008 m.

Fotoalbumai: ,,Pasivaikščiojimai po Utenos kraštą“, 2007m., ,,Plikomis akimis“ 2009m., ,,Senoji Marijampolė fotografijose“ 2011m., kelionių vadovas ,,Karaliaučiaus kraštas“ 2013m.

 

        Zenius Sakalauskas (g. 1968 m.)

        Menininkas, atlikėjas, fotografas. 1975 – 1983 m. mokėsi mūsų mokykloje. Nuo 4 klasės lankė pučiamųjų instrumentų orkestrą, kurio vadovas Stanislovas Sinkevičius uždegė meilę muzikai ir tapo pirmuoju  muzikinio rašto mokytoju. 1983 – 1987 m. įgijo chorinio dirigavimo specialybę Marijampolės kultūros mokykloje (nuo 1986 m. Marijampolės pedagoginė mokykla). 1992 – 1998 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), kur dainavimo meno mokėsi iš profesoriaus Eduardo Kaniavos. 

Nuo 1996 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) mimanso artistas.

Nuo 1998 m. Valstybinio dainų ir šokių ansamblio “Lietuva” choro grupės artistas. 

       Dr. Jolita Linkevičiūtė

Humanitarinių mokslų daktarė, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, menininkė.
Jolita Linkevičiūtė Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, magistro darbui pasirinko temą „JAV lietuvių spauda ir kultūriniai ryšiai su Lietuva“, rašė straipsnius kultūrinėje spaudoje. 2012 m. Vilniaus universitete įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Daktaro disertacijoje „Kultūrinės tapatybės konstravimas programiniuose lietuvių periodinės spaudos tekstuose“ nagrinėjo XIX–XX a. lietuvių inteligentų periodikoje paskelbtus programinius tekstus (manifestus) nuo „Aušros“ iki Sąjūdžio ir atliko jų lyginamąją analizę.
Bibliografija: „Pranas Gailius: dviguba tapatybė. Pranas Gailius: une double identité“ (2016), Monografija “Kilmės įrašas. Komunikacija ir kultūrų hibridizacija Lietuvoje ” (2019), „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ (2020), „Inteligentų tekstai. Nuo „Aušros“ iki „Sietyno“ (2021).
Jolita Linkevičiūtė už savo kelią į humanitarinius mokslus dėkinga buvusiai tuometinei II vidurinės mokyklos literatūros mokytojai Petronėlei Paškauskienei. Žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, humanitarinių mokslų daktarė į tapybą atsivertė 2007-aisiais, kai išgirdo savo vidinį balsą ir tikrajį pašaukimą.
Plačiau susipažinti su Jolita Linkevičiūte galite žiūrėdami TV laidą „Susitikimai“: https://www.youtube.com/watch?v=22L1SV38vTM

 

Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą