Rimantas Stankevičius – vienintelis lietuvis, sovietmečiu pasiekęs išskirtines aviacijos aukštumas. Būdamas lietuvis, jis privalėjo savo profesionalumu ir žiniomis gerokai pranokti rusų lakūnus. Štai kaip jį yra apibūdinęs erdvėlaivio Buran generalinis konstruktorius Jurijus Semionovas: „Rimas – didelis talentas. Bandydamas Buran jis vienuolika kartų buvo su juo pakilęs į orą. Visada būdavo žvalus.” Daug gražių žodžių apie lietuvį lakūną yra pasakęs ir Baikonūro kosmodromo darbuotojas Antonas Zavališinas: „Tai žaibiškos orientacijos ir geležinių nervų vyras. Ar jūs matėte rodeo, kai įpykęs bulius negali nuo savęs numesti raitelio? Toks yra lietuvis Rimas”.
Rimantas Antanas Stankevičius gimė 1944 m. liepos 26 d. Marijampolėje. 1962 m. baigė Marijampolės (tuomečio Kapsuko) 2-ąją vidurinę mokyklą. Aviacija susižavėjo būdamas moksleiviu. Į Černihivo aukštąją karo aviacijos mokyklą įstojo 1962 m. Studijų metu Rimantas greitai tapo vienu iš lyderių ir mokyklą baigė su pagyrimu. Tarnavo aviacinėse bazėse Lenkijoje, Egipte, Vidurinėje Azijoje. Išėjęs į atsargą, įstojo į lakūnų bandytojų mokyklą. Per septynerius skraidymo metus užsitarnavo pirmos klasės bandytojo vardą. 1982 m. dalyvavo kosminėje Sojuz-T programoje. Treniravosi skrydžiams su kosminiu laivu Sojuz – Soliut.
1984 m. rengėsi skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu Buran ir mokėsi valdyti jį rankiniu bei automatiniu būdu. Skraidė lėktuvais-laboratorijomis Tu-154 ir MiG-25, kuriuose buvo įrengtos Buran valdymo sistemos. Rimantas Stankevičius turėjo būti pirmo Buran skrydžio antruoju pagrindinės įgulos pilotu. Tačiau Maskvos mokslinio-gamybinio susivienijimo „Energija“ vadovybė manė, kad kosmose bus reikalingi borto inžinieriai, o ne antrieji pilotai, todėl jį rengė Buran vadu skrydžiui kartu su kosmonautais A. Balandinu ir V. Zabolotskiu
Rimantas atliko šešis riedėjimo bandymus ir keturiolika skrydžių su erdvėlaivio Buran atmosferiniu bandymų analogu OK-GLI (BTS-02). Jis ėjo tiek įgulos vado, tiek antrojo piloto pareigas. 1987 m. buvo paskirtas M. M. Gromovo vardu pavadinto Skrydžių tyrimų instituto kosmonautų būrio vadu. 1988 m. tapo kosmonautų-bandytojų komplekso viršininko pavaduotoju.
1989 m. vėl rengėsi kosminiam skrydžiui į orbitinę stotį Mir. Tačiau vėl buvo pakeisti Mir eksploatacijos planai ir rugsėjo mėnesį pasirengimas buvo nutrauktas. Atliko 11 bandomųjų skridimų žemės atmosferoje kosminiu laivu Buran, bet į kosmoso platybes nebuvo išleistas.
Tuometinėje Sovietų Sąjungoje jis buvo laikomas vienu patikimiausių lakūnų bandytojų – valdė net 57 skirtingų tipų orlaivius. Rimantas buvo baigęs tris kosminio parengimo programas. Jis ne kartą domėjosi, kaip būtų sutiktas Lietuvoje ir ar nebūtų smerkiamas dėl darbo Sovietų Sąjungoje.
Tai buvo taurios sielos žmogus, kurio tragiška mirtis taip pat buvo paženklinta taurumo.
1990 m. rugsėjo 9 d. Italijoje, Trevizo provincijos Salgareda aerodrome, vyko aviacijos šou. Jo metu Rimantas atliko parodomąjį skrydį naikintuvu Su-27. Vykdydamas vertikalią pilotažo figūrą, jis pradėjo kilpą aukščiausiame jos taške, tačiau šis buvo kiek žemiau nei apskaičiuota. Nors Rimantas beveik išlygino lėktuvą prie pat žemės, jis nebesugebėjo sulaikyti jo žemėjimo – didžiulė orlaivio masė tapo nepavaldi net patyrusio piloto rankai. Lėktuvas „pilvu“ palietė žemę ir sprogo.
Katastrofa nusinešė puikaus lakūno ir vienintelio Lietuvos kosmonauto- bandytojo gyvybę.
Rimantas yra sakęs, kad paskraidęs kosmose, sugrįš į Lietuvą. Sugrįžo. Visiems laikams. Iškilus lakūnas amžino poilsio atgulė Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse, netoli S. Dariaus ir S. Girėno, o Žukovskio miesto kapinėse (Rusija) yra memorialinis paminklas. Beje, Žukovske yra gatvė, pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu.
Rimantas Stankevičius – iškili asmenybė, kuriai teko patirti sunkius laikmečio likimo išbandymus.