Menu Close

Švietimo sistemos stebėjimo patirtis iš Anglijos

4

                4Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos darbuotojai dalyvauja projekte Erasmus+ KA1 (mobilumas mokymosi tikslais). Šį kartą darbo stebėjimo vizito buvo išvykę geografijos mokytoja Nijolė Birštonienė ir technologijų bei biologijos mokytoja Rita Dijokienė. Mokytojos lankėsi  nedidelėje religinėje Anglijos mokykloje (Blewbury Endowed Church Of England Primary School).

                             Mokykloje mokosi 151 mokinys nuo 4 iki 11 metų. Mokyklos direktorė Marion Mills mielai aprodė mokyklos patalpas, paaiškino kur ir kokios veiklos vyksta. Kiekvienas mokytojas su klase dirba vienerius metus, tada klasę perima kitas mokytojas. Specifinius dalykus (dramą, jogą, muziką) dėsto atskiri mokytojai. Mokiniai į mokyklą pradeda rinktis nuo 8.30 val. Devintą valandą prasideda užsiėmimai.  Sakome „užsiėmimai”, nes nėra mums įprasto tikslaus ir griežto pamokų laiko. Susirinkusius mokinius mokytoja pasveikina asmeniškai  ir lentoje ar kitoje gerai visą dieną matomoje vietoje užrašo, kas bus veikiama visą dieną. Atsižvelgiant į mokinių tempą, gebėjimus lanksčiai koreguojamos visos dienos veiklos.  Mokiniai dėvi uniformas, turi vienodas kuprines, sportinę aprangą. Skatinamas požiūris, kad čia visi lygūs. Matėme, kaip direktorė priėjusi prie vienos mokinės netgi paprašė išsisegti ryškų kaspiną. Mokiniai neturi vadovėlių, pratybų, rašo pieštukais iki to laiko, kol gerai išlavėja rašymo įgūdžiai. Kiekviena klasė turi atskirą išėjimą į lauką. Jame privaloma lankytis bet kokiu oru, nesvarbu, lyja ar labai vėjuota. Vaikams nešalta – plikos kojos ir striukė. Jiems leidžiama pertraukėlių metu išsilakstyti, išsiteplioti, viską paliesti, netgi pasitiesus striukę pagulėti ant šlapios žemės ir vėl grįžti į patalpas tolimesnėms veikloms. Užsiėmimų metu mokytojoms padeda asistentės, kurios pastebi silpniau besimokančius, skiria individualią pagalbą ar padeda išspręsti problemas, susijusias su netinkamu elgesiu. Klasėse nėra taisyklių, o tik susitarimai. Netgi direktorė tai akcentavo: „Taisykles norisi laužyti, o susitarimas yra bendras ir visų“. Pirmadienio rytai prasideda bendru susirinkimu. Jo metu mokinukai tiesiog sėdasi ant grindų ir klausosi skaitinio iš Biblijos, dainuoja. Dauguma užsėmimų kaip projektai: tema nagrinėjama per skirtingus aspektus. Tarkime, projektas  „Arktika“: mokiniai mokosi, kur ji yra, kokie gyvūnai ten gyvena, kaip jie tam prisitaikę ir t.t. Skatinamas loginis mąstymas, sąsajos. Sprendžiant matematikos uždavinį tikslas – surasti kuo daugiau galimų sprendimų, kaip gauti atsakymai susiję su sąlyga. Mokantis matavimo vienetus, mokiniai patys pilsto skysčius, sveria realius, čia pat esančius daiktus. Pasveriamas ir čia pat nusiautas batas ar atsinešta pusryčių dėžutė. Mokytojai niekada nepakelia balso, nes tarsi savaime suprantama, kad mokytojai kalbant reikia jos klausyti. Tikriausiai nei koridoriuose, nei kabinetuose būtų neįmanoma surasti laisvos vietos ant sienos:  viskas nukabinėta mokinių darbais, piešiniais, įspūdžiais, nuotraukomis, pastebėjimais. Netgi virš mokinių galvų ant ištemptų siūlų sukasi sukurtos galaktikos ar paslaptingi gyvūnai.

                             Šalia mokyklos yra patalpa grojimui, daržas, šiltnamis. Nors mokykla ir kaime, tačiau vaikai mėgaujasi sodindami daržoves, stebėdami, kaip jos auga. Direktorė juokavo, kad kartą net užaugintą žemuogę reikėjo dalinti į kelias dalis, nes visi augino ir visiems reikėjo ją paragauti.

                              Mokytojams mokykloje nereikia sukti galvos dėl popieriaus, sąsiuvinių, dažų ar rašymo priemonių – viskas yra tam skirtoje patalpoje. Mokytojo tikslas – sužadinti kiekvieno mokinio kūrybiškumą, aistrą pažinti.

                             Vieną dieną turėjome galimybę aplankyti Didkoto mergaičių mokyklą (Didcot Girls School), kurioje vyko Tarptautinė diena. Mokiniai iš skirtingų mokyklų pristatinėjo skirtingas šalis bei patys po jas keliavo pažindami jų specifiką,  žaisdami tos šalies žaidimą, mokydamiesi naujus žodžius ar tiesiog kurdami specifinį tos šalies akcentą. Tai šiek tiek priminė mūsų mokykloje organizuojamą Mokyklos dieną, kai mokiniai keliauja per skirtingas patalpas, atlikdami specifines veiklas: mokosi šokti, dainuoti ar kurti akcentą mokyklai.

                             Vizito pabaiga sutapo su mokinių trimestro pabaiga ir atostogomis. Ši šventė vyko šalia mokyklos esančioje bažnyčioje, į kurią susirinko visi mokiniai, mokytojai, tėvai. Mokiniai čia parodė sukurtą mini spektaklį, dainavo, pasidžiaugė atliktais gerais darbais.

                             Neišdildomus įspūdžius paliko ir pats Blewbury miestelis. „Padidintos Rumšiškės“, – juokavo projekto dalyvės, nes nuo  kiekvieno pastato dvelkė istorija ir savitumu. Daug pastatų, dengtų šiaudais, specifinėmis sienomis, ornamentais. 1600 gyventojų turinčiame miestelyje virte verda gyvenimas: sodininkų ar daržininkų susirinkimai, perskaitytų knygų aptarimai kas mėnesį, dramos būrelis ir t.t.  Miestelis, kur visi vieni kitus pažįsta ir visi viską apie kitus žino. Glaudus ir šiltas bendradarbiavimas tarp miestelio bendruomenės, mokyklos globėjų. Vienas iš jų, tėvas Džeisonas (Father Jason), aprodė Šv. Michailo bažnyčią (St Michaels Church), kurios istorija siekia net vienuoliktą amžių. Gausybė snieguolių žydėjo ant šventoriaus aplink šią bažnyčią ir tik grįžę išsiaiškinome, kad viena šių gėlių veislė būtent ir buvo aptikta čia ir jai duotas šios vietovės pavadinimas „Blewbury Tart“. Neįprastos išvaizdos snieguolė turi centrinę rozetę, kuri yra beveik visiškai žalia ir stovi vertikaliai, o ne kabo.

                             Turėjome galimybę aplankyti ir Oksfordą su jį garsinančiais  universitetais bei koledžais. Gamtos muziejuje stebėjomės, kiek unikalių eksponatų yra sukaupta po vienu stogu. Visa tai prieinama kiekvienam, nes muziejaus lankymas nemokamas, o jame gausybė edukacinių erdvių su gyvų organizmų sistematika išmaniajame ekrane, iškamšomis, kurias galima liesti, skirtingų civilizacijų savitais akcentais.

Keletą valandų praleidome ir Bate (Bath), kuris buvo įkurtas apie 60 m. romėnų ir yra garsus savo mineralinio vandens versmėmis . Iš šio miesto kilusi ir žymi anglų rašytoja Džeinė Ostin (Jane Austen). Kasmet rugsėjo mėnesį rengiamas Jane Austen festivalis. Bus proga paskaityti jos kūrinių.

                             Kiekviena tokia kelionė pripildo žiniomis, noru dar daugiau sužinoti ir dalintis patirtimi su kitais.

{gallery}renginiu_nuotraukos16/angl{/gallery}

                             Projekto dalyvės Rita Dijokienė ir Nijolė Birštonienė

Skip to content