Taip skambėjo septintokų projektinė užduotis. Sužinoję, kad vienas maišelis įprastai naudojamas apie 12 minučių, o irimo procesas gali užtrukti iki tūkstančio metų ir kad plastikiniai maišeliai ir kitos plastiko atliekos išmetamos į vandenynus bei kiekvienais metais pražudo apie 1 mln. įvairių jūros būtybių, mokiniai gavo užduotį pasiūti terbą, kuri būtų naudojama vietoj vienkartinio plastikinio maišelio.
Reikėjo pasirinkti tinkamą terbos variantą, jį suprojektuoti, sukirpti, pasiūti, dekoruoti. Mokiniai parodė savo išradingumą. Maišeliais virto seni džinsai, marškinėliai, nenaudojamos užuolaidos ar medžiagos skiautės. Darbas tikrai užtruko ilgiau nei buvo planuota, bet rezultatas pranoko lūkesčius. Įveikti visi projektavimo bei gamybos etapai. Kiekvienas mokinys išbandė siuvimo mašiną bei grįžo namo su pačių pagaminta terba. Įdomiausia buvo tada, kai mokiniai buvo paprašyti įvertinti savo pasiūtą gaminį. Didžioji dalis pareiškė, kad „nė už ką neparduos.“
Darbai virto puikiomis dovanomis artimiesiems ir draugams arba priminimu sau, kad daugkartinis, pačių siūtas maišelis tikrai daug mielesnis ir draugiškesnis aplinkai. Taip pat tai buvo viena iš veiklų, susijusių su EKO mokyklų tinklu.
Technologijų ir biologijos mokytoja Rita Dijokienė
