Kovo 11 d. švenčiama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo teisinės galios.
Tačiau lietuviškuno gyvasis medis keliasi iš giliausių šaknų.Dar Mikalojaus Daukšos „Prakalboje į malonųjį skaitytoją” išreikšta gili tautos samprata, pagal kurią tautos esmę sudaro teritorijos, papročių ir svarbiausia – kalbos bendrumas. Išsaugodamos ir puoselėdamos gimtąją kalbą, išliko pasaulio tautos ir valstybės, todėl ir lietuvių tauta, kad išliktų, turi eiti tokiu pačiu keliu.
Kalba – valstybingumo pagrindas. Tai kada mes pradėjome kurti savo valstybę? Tai kas gi paklojo mūsų Nepriklausomybei pamatus? Tikriausiai tas, kuris pirmas prabilo į tautą lietuviška rašto kalba.
Taigi ir mūsų mokyklos moksleiviai minėdami šalies Nepriklausomybės atkūrimo 27 – ąsias metines atsigręžė į Lietuvos valstybės medžio sodintoją ir puoselėtoją – Martyną Mažvydą – pirmosios lietuviškos knygos autorių. Nuskambėjus valstybės himnui moksleiviai nukėlė žiūrovus į XVI a. – lietuviško žodžio ištakas. Spektaklio pagal Justino Marcinkevičiaus dramą „Mažvydas” metu moksleiviai atskleidė ne tik pirmos lietuviškos knygos svarbą, bet kartu papasakojo visą Lietuvos istoriją – nuo valstybingumo šaknų iki šių dienų. Renginys buvo skirtas ir lietuvių kalbos kultūros metams paminėti. Moksleiviams pasiruošti spektakliui padėjo lietuvių kalbos mokytojos, kanklėmis grojo ir dainavo neformaliojo ugdymo organizatorė Eglė Alenskaitė. Na, o už dekoracijas nuoširdus ačiū technologijų mokytojai Ritai Dijokienei.
lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Pappečkytė