Būdama su savo auklėtiniais – 8a klasės mokiniais – tarsi iš naujo atradau, kiek daug šviesos slypi kelionėse, kai mokaisi ne tik iš knygų, bet ir iš gyvenimo. Dvi dienas kartu klajojome po Žemaitijos dvarus ir muziejus – kiekvienas jų pasitiko mus savo istorija, kvapu ir paslaptimi.
Rietave klausėmės M. K. Oginskio polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ – tarsi laikas būtų sustojęs, o širdys prisipildžiusios lietuviškos dvasios.
Plungės dvaras tapo tikra gyva istorijos ir etnokultūros pamoka – čia aidėjo žemaičių kalba ir gidės lūpų. M.K. Čiurlionio žingsnių atgarsiai ir meno kūriniai pasakojo apie praeitį, kupiną kūrybos ir siekių.
Kretingos dvaro rūmai, sodas ir ūkininko dvarelis leido pajusti tikrą to meto gyvenimo ritmą – paprastą, bet jaukų, pilną grožio ir prasmės.
O kiek džiaugsmo atnešė saldainių gamybos dirbtuvių edukacija! Patys kruopščiai ir su šypsena gaminome dvaro saldainius ne tik sau, bet ir lauktuvėms. Tai buvo saldi pamoka apie senovinius saldumynus, atlaidus ir bendrystę, kantrybę, kūrybiškumą.
O nakvynė Palangos viešbutyje „Žuvėdra“ – tiesiog ant jūros kranto – buvo tarsi atgaiva po įspūdžių kupinos dienos. Laisvas laikas su draugais, SPA malonumai ir vakaro pokalbiai iki paryčių. Juokas, dalijimasis mintimis ir paslaptimis – visa tai kūrė mūsų klasės bendrystės šilumą. Ir tas žinojimas, kad tai paskutinė bendraklasių kelionė artėjant progimnazijos pabaigimui ir iškeliavimui savo keliu.
Antrą dieną pasitiko rytas be miego, bet su šypsenomis. Po skanių pusryčių keliavome į Gintaro muziejų, kur susipažinome su Lietuvos auksu – gintaru.
Vėl istorija, vėl edukacija. Tada Akropolis ir namai….
Grįžome pavargę, bet laimingi – kupinomis laimės širdimis, žinių kraiteliu ir stipresniu draugystės ryšiu. Šios kelionės atminimas dar ilgai šildys ir įkvėps.
Ir žodis bendraklasis, bendraklasė taps bendrystės dalimi. Kai tokie žmonės atsiranda, jie lieka širdyje visam gyvenimui.
Renata Zdanė