Mokykloje veikiančio būrelio „Mokomės iš gamtos“ nariai su mokytoja Rita Dijokiene, pasinaudodami geru oru, spalio mėnesį surengė jau 2 išvykas.
Pirmojoje moksleiviai susipažino su Marijampolės savivaldybėje, Uosinės kaime, įsikūrusiais gyvūnų globos namais „Mindraja“. Šios įstaigos įkūrėjas ir direktorius Darius Barzdukas supažindino mokinius su veikla, aprodė šeimininkų laukiančius gyvūnus. Gyvūnai čia patenka tiesiog iš gatvės arba staiga šeimininkams tampa nereikalingi. Prižiūrėtojai ir savanoriai gyvūnams pagal poreikį suteikia veterinarinę pagalbą, laikinus namus tikėdamiesi, kad atsiras žmonių, kurie juos priglaus, suteiks tikrus namus, kuriuose gyvūnai jausis mylimi, reikalingi ir jais bus tinkamai pasirūpinta. Tai bene vienintelė vieta, kur gyvūnų eutanazijos stengiamasi išvengti, čia ji taikoma tik išskirtiniais atvejais. Beveik visi gyvūnai suranda sau namus. Per metus tokių būna beveik 500 !
Kiekvienas čia patekęs gyvūnėlis turi savo istoriją. Pamačius šių beglobių akis neįmanoma nematyti skausmo ir nesuvokimo, ką padarė, kad šeimininkai taip su jais pasielgė. Tačiau šių nuostabių padarėlių nepalieka viltis, kad jie pateks į geras rankas, kad suras naujus šeimininkus. Matydami ateinančius žmones prieglaudos augintiniai nesitveria savame kailyje iš laimės, visiems jiems labai trūksta dėmesio bei šilumos. Mūsų mokyklos mokiniai beglobiams vežė maistą, inventorių, kuris tikrai pravers čia namų laukiantiems gyvūnams, domėjosi galimybe savanoriauti.
Nemažiau įdomi ir vertinga išvyka buvo ir į Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrą. Mokiniai aplankė didžiųjų atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo aikštelę, patį sąvartyną, kuriame šiuo metu statoma antrinių žaliavų perdirbimo įmonė. Specialistė ryšiams su visuomene Liucija Burbienė džiaugėsi būrelio narių žingeidumu ir pasidalino savo patirtimi. Turėjome galimybę pamatyti, kaip atrodo naujai įrenginėjamas sąvartynas, koks likimas laukia perpildyto atliekomis sąvartyno, kaip rūšiuojamos atliekos. Patys įsitikinome, kaip išsiskiria biodujos, kurias čia pat, sąvartyno teritorijoje, galima panaudoti elektros gamybai. Sužinojome ir kitiems galime pasakyti, kodėl sakome „atliekos“ , o ne „šiukšlės“. Mokiniai neliko abejingi jų kiekiui. Pasirodo, kad pagal ES skaičiavimus mums įrengto sąvartyno turėjo užtekti 10 metų, tačiau mes jį sugebėjome perpildyti per 4 metus.
Štai tiek įdomių faktų sužinojo būrelio nariai, kurie po tokios patirties neliko abejingi nei atliekų rūšiavimui, nei beglobio gyvūno skausmui…
Biologijos mokytoja Rita Dijokienė
{gallery}renginiu_nuotraukos/mokomes_gamtos{/gallery}