Lietuvoje pirmadienį minimos 23-iosios 1991 metų sausio 13 dienos įvykių metinės.
Apie kruvinuosius Sausio 13-osio įvykius ir žuvusiuosius bei nukentėjusius valstybės gynėjus didysis mūsų poetas Justinas Marcinkevičius rašė: „Pasaulis matė – tą naktį pasiekta smurto ir žiaurumo viršūnė: tą naktį nužudyti, tankų vikšrais sutraiškyti beginkliai žmonės, kurie niekam negrasino, niekam nekėlė jokio pavojaus. Savo rankomis jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o savo žemę, jų akys buvo pakeltos į dangų, o į automatų šūvius jie atsakė skanduodami: Lie – tu – va! Jie ir krito su šiuo žodžiu lūpose, nunešdami jį prie Dievo kojų. Nedidelė Lietuva tomis dienomis vėl tapo didelė. Ją iškėlė ir išaukštino žuvusiųjų didvyriškumas, dvasios tvirtybė, laisvės meilė. O Lietuva iškelia ir išaukština savo gynėjus dar sykį patvirtindama, kad nemirtingumą ir amžiną šlovę sukuria tiktai Tėvynė“.
Pagerbdami laisvės gynėjus, prisimindami jų didvyrišką narsą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir Nepriklausomybę, mūsų mokyklos devintos klasės mokiniai dalyvavo laisvės gynėjo Rimanto Juknevičiaus pagerbimo minėjime. Jame buvo prisiminti Sausio 13-osios įvykiai, kai tuometė Sovietų Sąjungos vadovybė bandė jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Tą naktį lietuviai susivienijo ir, nors būdami beginkliai, sugebėjo apginti savo šalį. Sovietų tankai traiškė ir žudė gynėjus, tačiau širdžių, kurios plakė vienu ritmu, įveikti nepavyko. Kruvino susirėmimo metu buvo sužeista šimtai žmonių, o keturiolika jų paaukojo gyvybes. Vienas jų – mūsų kraštietis Rimantas Juknevičius. Ačiū Jam ir kitiems drąsuoliams už tai, kad įrodė, jei ne vienybė, pasiryžimas ir narsa, vargu, ar šiandien būtume laisva ir nepriklausoma valstybė.
{skydrivegallery folder.443c30140659b630.443C30140659B630!778}